Mes tikime, kad…

Biblija

Biblija – Senasis ir Naujasis Testamentai – yra Dievo įkvėpta, todėl joje nėra klaidų. Jos paskirtis yra vesti mus į išgelbėjimą per tikėjimą į Jėzų Kristų. Visa Biblija yra Dievo įkvėpta, todėl tarnauja kaip autoritetas krikščioniškam suvokimui, gyvenimui ir tarnavimui. Prie Biblijos nieko negali būti pridėta nei atimta. Jokios tradicijos ar vėlesni apreiškimai negali jos pakeisti. Kiekviena doktrinos formuluotė, turi remtis Biblija.  Atpirkimo žinia Biblijoje gali būti suvokiama tik Šventosios Dvasios šviesoje, todėl net tiksliausios faktinės žinios, įgytos per Biblijos aiškinimą, be Šventosios Dvasios į atsivertimą neveda. Šventoji Dvasia įgalina žmones suvokti atpirkimo žinią Biblijoje ir įgyvendina ją jų širdyse.
Ps 19,7-13; 119,89.105; 2 Tim 3,15-17; Iz 8,20; Gal 1,8.9; Mt 22,29-30; Ef 2,20; Apd 28-23; 1 Kor 2,7-16.

Dievas

Yra vienas Dievas: beribis, amžinas, visagalis, tobulas šventume, tiesoje ir meilėje. Dievas yra vienas trijuose asmenyse: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Tėvas nėra Sūnus ir Sūnus nėra Šventoji Dvasia, visgi kiekvienas iš Jų yra tikras Dievas. Vienas Dievas – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia- yra krikščioniško tikėjimo ir gyvenimo pagrindas.
Įst 6,4; 1 Kor 8,4.6; Iz 44,6-8; 57,15; 1 Jn 4,8; Pr 17,1; Ps 145,3; Mt 3,16.17; 28,19; 1 Kor 12,4-6; Jn 14,23.25; 15,26;16,13-15.

Žmogus

Žmogus buvo sukurtas vyru ir moterimi pagal Dievo atvaizdą ir panašumą. Dėl pirmųjų žmonių (Ievos ir Adomo) nuodėmės žmonija nusigręžė nuo Dievo ir visa savo prigimtimi tapo kritusi. Pats žmogus yra visiškai bejėgis sugrįžti pas Dievą. Kritę, nuodėmingi žmonės, nepriklausomai nuo jų savybių, be išgelbėjimo Jėzuje Kristuje yra amžinai prarasti ir neturi vilties.
Pr 1,26.27; Rom 5,12.16.17; Jer 17,9; Ef 2,1-3; Jn 6,44; Jn 3,3-7; Apd 4,12.

Jėzus Kristus

Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, yra kartu ir Dievas, ir žmogus. Jis – vienintelis žmonijos Gelbėtojas. Jis buvo Žodis ir tapo kūnu, antgamtiškai prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš mergelės Marijos ir buvo tobulas savo prigimtimi, nepriekaištingas savo mokymu ir paklusnumu. Jis mirė žmonių vietoje ant kryžiaus už visas žmonijos nuodėmes, prisikėlė iš numirusių. Savo paties pašlovintame kūne, įžengė į dangų ir sugrįš šlovėje. Jis yra Bažnyčios, savo kūno, galva ir visų tamsybės jėgų Nugalėtojas. Dabar Jis yra Dievo Tėvo dešinėje.
Jn 1,1; 20,28; Kol 1,19; 1 Tim 2,5.6; Žyd 2,14-18; Jn 1,14; Mt 1,18.22.23; Lk 1,35; Jn 8,29; Jn 19,33-37; Rom 4,24-25; 1 Kor 15,1-3; 2 Kor 5,21; 1 Pt 2,24; 1 Jn 2,2; Apd 1,9-11; 1 Tes 4,16.17; Kol 2,15; Žyd 1,3.4.

Išgelbėjimas

Išgelbėjimas yra Dievo dovana, suteikiama tik iš malonės per tikėjimą į Jėzų Kristų. Atgailoje nusisukdamas nuo nuodėmės ir nukreipdamas žvilgsnį į Kristų ir Jo mirtį, žmogus per Šventąją Dvasią gimsta iš naujo amžinajam gyvenimui. Nėra jokio kito vardo kaip tik Jėzus Kristus, kuriuo žmogus gali būti išgelbėtas. Dėl Jo atpirkimo kiekvienas gali turėti nuodėmių atleidimą, išlaisvinimą iš pasaulio vergystės ir laisvę Jo Dvasioje.
Ef 2,8.9; Rom 5,1; Apd 16,31; Apd 2,38; Tit 3,4-7; Apd 3,19-21; Apd 4,12; Gal6,14.15.

Šventoji Dvasia

Šventoji Dvasia yra Dievas. Ji teikia gyvenimą, įtikina pasaulį dėl nuodėmės, teisumo ir teismo, suvienija žmogų ir Jėzų Kristų tikėjime bei atgimdo iš naujo, gyvena atgimusiuose augindama juose savo vaisių, ir tuo būdu brandindama juose pasišventimą. Šventoji Dvasia suteikiama kiekvienam, kuris tiki Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir priima Jį kaip savo Gelbėtoją.  Tėvo pažadas atsiųsti Šventąją Dvasią, turinčią jėgą, buvo skirtas ne tik pirmiesiems mokiniams, bet ir vėlesnėms kartoms. Šventosios Dvasios suteikimas yra aukščiausia Dievo dovana, skirta Bažnyčios ugdymui. Apaštalų, pranašų, evangelistų,  mokytojų ir pastorių tarnavimų dovanos buvo suteiktos Viešpaties Jėzaus Kristaus tam, kad išlavintų tikinčiuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui. Šios Bažnyčiai suteiktos Šventosios Dvasios dovanos yra tiesioginė Jėzaus pažado įvesti visus tikinčiuosius į tiesą pasekmė.
Jn 16,8-10; 1 Kor 12,13; Jn 3,5; 1 Kor 6,19; Rom 8,9-1 l;Gal 5,22.23; 2Kor 3,17.18; Apd 2,38.39; Lk 11,13; 1 Kor 12,7-11.28-31; 14,1.13; Rom 12,6-8; 1 Pt 5,10.11; Ef 4,7-16; Lk 11,28; Jn 14,26; 15,26; 16,13.

Bažnyčia

Bažnyčia yra Kristaus kūnas ir būsima Jo nuotaka. Jos paskirtis yra garbinti Dievą ir tarnauti Jam, laikytis krikšto ir Viešpaties vakarienės sakramentų ar apeigų bei daryti gerus darbus. Didžiausia Bažnyčios užduotis visais laikais buvo mokyti visų tautų žmones ir daryti juos Kristaus mokiniais, atnešant Evangeliją į kiekvieną gyvenimo sritį ir apšviečiant ja kiekvieną mintį. Pagrindinė Bažnyčios misija – tai sielų gelbėjimas. Dievas keičia žmogišką prigimtį ir tai tampa viena iš pagrindinių priežasčių, įtakojančių visuomenės keitimąsi.
Rom 12,4.5; 1 Kor 12,27; Ef2,22; 5,23.27; Pt 2,5.9.10; Ef2,10; Tit 2,14 ;Mt 28,19-20; 2 Kor 10,4.5.